ŽOLELĖS ARBATAI ,,NERVAI, NERVAI“, 80 g

ŽOLELĖS ARBATAI ,,NERVAI, NERVAI“, 80 g

Ši arbata rekomenduojama norint nuraminti ir sustiprinti nervų sistemą, pagerinti miego kokybę.

Sudedamosios dalys: valerijonas, šventagaršvė, kietis, levanda, rugiagėlė, viržiai, melisa, krapų sėklos, kvapusis snaputis

Vartojimo būdas: 1 arb. š. užplikyti 200 ml. karšto vandens. Laikyti rankose, kvėpinti tol, kol praauš, tuomet gerti.

Grynasis kiekis:  80g

Pasak liaudies medicinos, galima šios arbatos atskirų sudedamųjų  dalių nauda sveikatai:

Valerijonas pasižymi raminančiomis, nervų sistemą gerinančiomis, širdies darbą ir kraujospūdį reguliuojančiomis savybėmis. Liaudies medicinoje valerijonas naudojamas nuo nervinio jaudrumo, isterijos, epilepsijos, migrenos, nemigos, galvos skausmo, hipertoninių skausmų, menopauzinės neurozės, širdies srities skausmų, kaip vaistas nuo glistų ir virškinimą gerinanti priemonė.

Šventagaršvė pasižymi gydomosiomis savybėmis ir yra naudojama liaudies medicinoje. Ji vartojama sergant kvėpavimo sistemos ligomis, turintiesiems virškinimo sistemos sutrikimų, taip šventagaršvė pasižymi antibakterinėmis ir priešuždegiminėmis savybėmis, mažina kraujo krešumą, todėl gali būti naudojamas kraujo krešulių susidarymo profilaktikai.

Kietis dažnai vartojamas sumažėjus skrandžio sulčių kiekiui, esant apsinuodijimui toksinais, taip pat kaip dalis įvairių mišinių mėnesinių ciklui, smegenų veiklai reguliuoti, epilepsijai gydyti. Taip pat liaudies medicinoje kietis vertinamas kaip padedantis skaudant galvą, kamuojant nemigai, apetitui gerinti, gydant opas.

Levandos ir jų arbata gelbsti, kai pučia vidurius, padeda nuo skrandžio ir žarnyno negalavimų, žadina apetitą, o taip pat vakare išgerta levandų arbata su medumi gerins miego kokybę.

Rugiagėlė slopina nerimą, raumenų ir sąnarių skausmą, skatina skrandžio ir kepenų veiklą, ramina sudirgusią odą, mažina akių patinimą, stiprina imuninę sistemą. 

Viržiai turi organinių rūgščių, kalcio, kalio, krakmolo, karotino, fosforo, natrio, flavonoidų, taninų ir mineralų. Viržiai pasižymi dezinfekuojamuoju, antiseptiniu, valomuoju, priešuždegiminiu poveikiu, gydo žaizdas, skatina šlapimo susidarymą inkstuose, mažina skysčių ir kai kurių druskų kiekį organizme, lengvina atsikosėjimą, ramina.Svarbu žinoti, kad viržių preparatų negalima vartoti turintiems skrandžio bėdų, kai yra žemas rūgštingumas, sergant lėtiniu vidurių užkietėjimu ir esant padidėjusiam kraujo krešumui.

Melisa liaudies medicinoje vartojama esant daugeliui sutrikimų. Ji pasižymi miegą gerinančiomis, migrenos ir mėnesinių ir kitu skausmus malšinančiomis savybėmis, taip pat vartojama norint sustiprinti širdies ir kraujagyslių sistemą, pagerinti virškinimą, padeda išspręsti odos problemas. 

Krapai turi baltymų, cukraus, ląstelienos, rūgščių, gausu mineralinių medžiagų (kalcio, kalio, natrio, magnio, mangano, cinko, geležies, vario, fosforo) ir vitaminų (B grupės, C, PP, P, karoteno). Vitamino C krapuose dukart daugiau nei apelsinuose, braškėse ir triskart daugiau nei agrastuose ar citrinose. Visose augalo dalyse yra eterinio aliejaus, daugiausia – sėklose. Be to, sėklose yra ir riebiojo aliejaus.

Kvapusis snaputis pasižymi širdies darbą reguliuojančiomis, kraujagyslių sistemos veiklą normalizuojančiomis, kraujavimą stabdančiomis, uždegimus slopinančiomis, bakterijas naikinančiomis, skausmą malšinančiomis, arterinį kraujospūdį mažinančiomis, raminančiai veikiančiomis savybėmis.

Galimos vaistažolių ir kitų augalų gydomosios savybės yra pateiktos tik informaciniais tikslais remiantis liaudies medicinos žiniomis. Už turinį neatsakome. Prieš vartojant vaistažolių ar kitų augalų arbatą, kavą, ar mišinį, rekomenduojame pasitarti su gydytoju arba vaistininku.